Kordicepsas "Gyvybės galios šaltinis"

50.00

Dėl įtempto gyvenimo tempo dažnas žmogus patiria stresą, nuovargį, jėgų ir energijos trūkumą. Idealiai parinktas aukštųjų grybų, žolelių bei elnio pantų ingredientų balansas maitina ir padeda atkurti mūsų ląsteles, veikia kaip bioenergijos moduliatorius.

 


Dalintis:

SAVYBĖS

Kordicepso "Gyvybės galios šaltinis" gamyboje panaudotos moderniausios technologijos (ekstrakcija žemoje temperatūroje, koncentracija vakuume), kas leidžia maksimaliai paveikti natūralias žaliavas ir pašalinti daug neaktyvių ir neveiksmingų šalutinių produktų. Dėl unikalios sudėties šį produktą savo kasdieniniame gyvenime gali vartoti žmonės, kurių susilpnėjęs imunitetas. Kordicepsas "Gyvybės galios šaltinis" vertingas šiais atvejais:

• sumažėjęs organizmo atsparumas infekcijoms;
• centrinės nervų sistemos problemos;
• širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijų sutrikimai;
• kitų įvairių organų funkcijų sutrikimai;
• miego sutrikimai;
• energijos stoka, lėtinis nuovargis;
• „Yin“ ir „Yang“ energijų disbalansas;
• aukštas cholesterolio ir cukraus kiekis kraujyje;
• seksualinių funkcijų sutrikimai.

Sudėtis: 80% ištraukų iš: kordicepso (Cordyceps sinensis (Berc.) Sacc.), tikrinio blizgučio (Ganoderma lucidum (Curtis)P.Carst.), ženšenio (Panax ginseng C.A. Meyer), rožinės radiolos (Rhodiola rosea L.), raudonkraštės pintainės (Fomitopsis pinicola), kinietiško ožerškio (Lycium chinense Mill.), elnių pantų (Cervus sp.); medus (18%).

Vartojimo rekomendacijos: prieš vartojimą suplakti. Gerti po 2–5 ml 2 kartus per dieną 30 minučių prieš valgį (rekomenduojama 5 minutes palaikyti po liežuviu ir po to nuryti). 

Kiekis: 10 buteliukų po 20 ml.

Įspėjimai ir rekomendacijos. Maisto papildas. Laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje. Neturi būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Negalima vartoti jaunesniems kaip 16 metų amžiaus. Siekiant geriausio rezultato produktą vartokite reguliariai pagal vartojimo rekomendacijas. 

ATSILIEPIMAI: https://www.facebook.com/happinesssveikatingumoproduktai/photos/a.113208236749224/471999804203397/

 

Apie sudėtines dalis plačiau skaitykite čia:

Kordicepsas - unikalus grybas, augantis Tibeto aukštumose, daugiau kaip 3000 m aukštyje virš jūros lygio. Dėl savo poveikio žmogaus organizmui kordicepsas vadinamas biologiniu auksu, Tibeto auksu, Dievo dovana, imperatoriškuoju grybu. Kordicepsas yra energoreguliatorius, reaguojantis į energijos impulsus, kuriuos skleidžia pažeistas organas. Todėl vartojant kordicepsą vienu metu organizme sprendžiama ne viena, o kelios sveikatos problemos. Įrodyta, kad kordicepsas turi teigiamą poveikį tiek įgimtam, tiek įgytam imunitetui. Be to, kordicepsas turi moduliacinį poveikį žarnyno imuninei sistemai (Šaltinis: Benzie I.F.F., Wachtel-Galor S., 2011). Ne vienas tyrimas rodo, kad kordicepsas yra puiki priemonė padedanti išvengti streso, atitolina senėjimo procesus. Plačiai aprašomas ir teigiamas kordicepso poveikis daugeliui kvėpavimo takų ligų, tokių kaip astma, bronchitas ir kt. Viename iš klinikinių tyrimų nustatyta, kad kordicepsas labai pagerina deguonies įsisavinimą ir kvėpavimo funkciją. Pavyzdžiui, pelėms buvo skiriamas kordicepsas, kad būtų ištirtos jų išgyvenimo galimybės mažo deguonies kiekio aplinkoje. Pelės, kurioms buvo duodamas kordicepsas, išgyventos tris kartus ilgiau, nei tos, kurios jo negavo (Šaltinis: Tuli H.S., Sandhu S.S., Sharma A.K., 2014). Daugybė tyrimų atlikta su žmonėmis siekiant ištirti kordicepso poveikį plaučiams ir inkstams. Viename iš tokių tyrimų 51 ligoniui, kurie sirgo inkstų nepakankamumu, buvo duodama kordicepso. Rezultatas - pagerėjusi inkstų funkcija. Neretai inkstų nepakankamumas susijęs su kitomis problemomis: hipertenzija, anemija, padidėjęs baltymų kiekis šlapime. Nuo tokių negalavimų kenčiantys 57 pacientai vartotojo kordicepsą. Rezultatas - daugumai sumažėjęs kraujo spaudimas, žymiai sumažėjęs baltymų kiekis šlapime, padidėję superoksido dismutazės fermentai, kurie  apsaugo ląsteles ir audinius nuo neigiamo laisvųjų radikalų poveikio. Tyrimas taip pat parodė, kad vartojant kordicepsą inkstų funkcija pagerėjo 89 proc. pacientų (Šaltinis: Shashidhar M.G., Giridhar P., Udaya Sankar C.K., Manohara B., 2013).

Lingzhi grybas Kinijoje žinomas kaip nemirtingumo grybas. Japonijoje jis vadinamas Reishi ir žinomas kaip amžinojo gyvenimo grybas. Medicinos tikslais Lingzhi naudojamas tūkstančius metų. Kinų medicinos knygoje „Shen Long Ben Tsao“, kuriai yra maždaug 2000 metų, visos tuo metu žinomos žolelės yra suskirstytos į tris klases. Lingzhi priklauso aukščiausios kokybės grupei, kuri dar vadinama „Dievo žolelėmis“ (Šaltinis: https://mykotroph.de/en/reishi-en/). Per pastaruosius dešimtmečius atlikta labai daug Lingzhi mokslinių ir klinikinių tyrimų. Pripažįstama, kad šis grybas yra vienas svarbiausių vaistinių grybų, kurio sudėtyje gausu bioaktyvių antrinių metabolitų ir didžiulė cheminių struktūrų įvairovė: polisachari dai, triterpenoidai, steroliai, alkaloidai, taip pat vitaminai, mineralai ir kt. Ne vieną kartą įrodyta, kad Lingzhi yra labai stiprus imunomoduliatorius, stiprus priešvėžinis agentas. Viename iš tyrimų buvo vertinamas Lingzhi poveikis imuninės sistemos atsistatymui po chemoterapijos. Keturiems pacientams, sergantiems kepenų onkologija, 3 mėnesius buvo duodama 6 g Lingzhi ekstrakto. Po 1 mėnesio bilirubino lygis buvo reikšmingai sumažėjęs. Po 3 mėnesių bilirubino lygis grįžo į normos ribas. Kiti moksliniai tyrimai rodo, kad Lingzi grybas gerina kraujotaką, mažina cholesterolio kiekį, slopina trombocitų kaupimąsi, yra naudingas sergant širdies ir kraujagysių ligomis. Įvairios alerginės būklės, tokios kaip dermatitas, šienligė, dilgėlinė, alergija maistui, įvairios vaikų alergijos, gali būti sėkmingai gydomos Lingzhi pagalba. Lingzhi grybas taip pat mažina stresą, nerimą, tinkamas kaip pagalbinė priemonė esant depresijai, emociniams protrūkiams, psichozei (Šaltinis: Petrone C., 2006). 

Raudonkraštė pintainė medicinos tikslais naudojama daugelyje šalių, ypač Japonijoje, Korėjoje, Kinijoje ir Švedijoje. Japonijoje šis grybas vartojamas kaip sveiko maisto šaltinis ir cukriniam diabetui gydyti. Moksliniai tyrimai rodo, kad raudonkraštės pintainės ekstraktai turi priešuždegiminį, antimikrobinį, priešgrybelinį ir priešvėžinį poveikį (Šaltinis: Wang Y., Cheng X. ir kt., 2014).

Ženšenis tūkstančius metų naudojamas Rytų medicinoje. Vertinamas kaip augalas, pasižymintis adaptogeniniu poveikiu, t.y. geba adaptuotis prie žmogaus organizmo poreikių. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad adaptogenai gerina lėtinėmis ligomis sergančių pacientų būklę, gerina antinksčių darbą, veikia streso hormono kortizolio lygį organizme, išsklaido nerimą, šalina iš organizmo toksines medžiagas. Ženšenis taip pat veikia stimuliuojančiai, vartojamas vėžio prevencijai. Prieuždegiminis veikimas buvo tiriamas su pelėmis - nustatytas panašus poveikis kaip antibiotiko prednizolono (Šaltinis: Šuopytė Ž., 2019; Irfan M. ir kt., 2020).

Rožinė radiola aprašoma kaip augalas, pasižymintis adaptogeninėmis savybėmis. Šiam augalui gydomąjį poveikį suteikia šakniastiebiuose esančios veikliosios medžiagos (salidrozidas, rozinas, rozavinas, rozarinas, tirozolis), kurios teigiamai veikia centrinę nervų sistemą: didina gebėjimą susikoncentruoti, protinį ir fizinį pajėgumą, gerina ląstelių ir bendrąjį organizmo nespecifinį atsparumą žalingiems išorės veiksniams; apsaugo širdies sistemą nuo įtampos ir aritmijų; turi antioksidacinių savybių. Yra duomenų, kad rožinės radiolos preparatai slopina piktybinių navikų augimą ir metastazes kepenyse (Šaltinis: Kučinskaitė A., Briedis  V., Savickas A., 2004). 

Elnių ragai (pantai) medicinoje naudojami žmogaus jėgai ir ištvermingumui didinti, imuninei sistemai stiprinti, cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti, kepenų ir inkstų sutrikimams gydyti (Šaltinis: Kawtikwar P.S., Bhagwat D.A., Sakarkar D.M., 2010).

Mokslinėje literatūroje pateikiama daugybė tyrimų, kuriuose pabrėžiamas sinerginis vaistažolių mišinių terapijos poveikis. Kitaip tariant įrodyta, kad sudėtiniai žolelių ekstraktai pasižymi dididesniu veiksmingumu nei lygiavertės atskiros veikliosios medžiagos ar pavienės vaistažolės (Šaltinis: Leonard ir kt., 2002; Scholey, Kennedy, 2002; Zhang ir kt., 2014).